Ramūnas Aušrotas
Išsilavinimas: aukštasis universitetinis
Vytauto Didžiojo universitetas, teisininkas, 2002
Vilniaus pedagoginis universitetas, istorijos mokytojas, 1999
Užsienio kalbų mokėjimas: anglų, italų, lenkų, rusų
Darbo patirtis:
2021-2022, Rengimo šeimai asociacija, pirmininkas
2020-2021, Nacionalinė šeimos taryba, sekretoriato vadovas
2019-2020, LR Seimas, Seimo nario patarėjas
2017-2019, Laisvos visuomenės institutas, teisės ekspertas
2003-2015, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos vadybos katedra, medicinos teisės dėstytojas
2002-2003, Kauno ryšininkų mokykla, istorijos mokytojas
2001-2002, Kauno jėzuitų gimnazija, istorijos mokytojas
Visuomeninė veikla:
Visuomeninės organizacijos Ateitininkų federacija valdybos narys (2006 -- 2010), J. K ...
Testas sudarytas atsižvelgiant į rinkimus į Europos parlamentą 2024 m.
Politikas
| ES ir užsienio politika | Visiškai sutinku | Greičiau sutinku | Nei taip, nei ne | Greičiau nesutinku | Visiškai nesutinku | Neturiu nuomonės | Politiko komentaras | 1. ES turėtų stiprinti bendrą užsienio ir saugumo politiką |  | 2. ES turėtų riboti veto teisę ypač svarbiais Europos saugumo klausimais (pvz., sankcijos Rusijai, Ukrainos narystė ES) | | ES sutartyse nėra veto teisės, yra vienbalsiškumo reikalavimas tam tikrose ypač svarbiose srityse. Taigi, eitų kalba apie vienbalsiškumo principo EVT atsisakymą, kam nepritariu, nes mažosioms ES šalims tai yra vienintelė efektyvi derybinės galios priemonė ginant savo interesus ir suverenitetą. | 3. ES turėtų turėti bendrą kariuomenę | | Lietuva yra NATO alijanso narė, kurio efektyvumą įrodė patirtis. Paralelinių ES karinių struktūrų kūrimas būtų papildoma finansinė našta ES šalims narėms, politine prasme ES kariuomenės kūrimas išreiškia gilesnę ES federalizaciją, kam iš esmės nepritariu. |
|---|