Mano Balsas

Metodika (Seimo rinkimai 2016)

Partijų ir rinkėjų pozicijų svarbiausiose politinių alternatyvų dimensijose apskaičiavimo metodika

1. Vertinama pozicija atskirai kiekvienoje iš trijų politinių alternatyvų dimensijų, kurios atitinka anketoje pateikiamų teiginių grupes: rinka ir valstybė, kultūra ir visuomenė, istorija ir užsienio politika.

2. Kiekvienam atsakymui atskiroje teiginių grupėje (atitinkančioje tam tikrą politinių alternatyvų dimensiją) priskiriamas balas nuo -2 iki 2. Jis priklauso nuo to, kokią poziciją konkretus atsakymas atspindi. Pavyzdžiui, teiginys „Valstybė turėtų kiek įmanoma mažiau reguliuoti ekonomiką.“: „-2“ – Ne, „-1“ – „Tikriausiai ne“, 0 – Neturiu nuomonės, 1 – „Tikriausiai taip“, 2 – „Taip“.

3. Kiekvienai dimensijai priskiriami minimalūs ir maksimalūs įverčiai. Pavyzdžiui, rinkos ir valstybės dimensijoje „-14“ balų reikštų visus atsakymus už reguliuojamą rinką, „14„ – visus atsakymus už laisvą rinką (2 x 7 = 14).

4. Sudedami teiginių grupės atsakymų balai ir gaunamas skaičius, kuris parodo rinkėjo (politiko) poziciją konkrečioje dimensijoje. Pavyzdžiui, rinkos ir valstybės dimensijoje rinkėjas surinko 6 balus – tai reiškia, jog jis labiau linksta į laisvą rinką.

5. Partijos pozicija (skaičius) tam tikroje dimensijoje gaunama, išvedant visų jos politikų pozicijų toje dimensijoje vidurkį.

6. Partijų ir rinkėjo pozicijos (konkrečiose dimensijose) vaizduojamos grafike – dvimatėje koordinačių plokštumoje. Koordinačių susikirtimo taškas parodo vidutinę poziciją tam tikroje dimensijoje. Visose dimensijose vidutinė pozicija yra lygi „0“.

Politikų ir rinkėjų nuostatų atitikimo apskaičiavimo metodika

Rinkėjų ir politikų nuostatų atitikimo metodika parengta remiantis šveicarų smartvote sistemos pavyzdžiu (žr. smartvote.ch).

1. Vertinamas rinkėjo ir politiko nuostatų atitikimas pagal kiekvieną klausimą.

2. Politiko ir rinkėjo nuostatų atitikimas konkrečiam klausimui skaičiuojamas pagal žemiau nurodytą lentelę (atsakymai „neturiu nuomonės“ į šį skaičiavimą neįtraukiami):

  Rinkėjo atsakymas     Kandidato atsakymas  
 Taip    Tikriausiai taip    Tikriausiai ne    Ne    Iš viso 
 Taip   150 75 25 0 250
 Tikriausiai taip   75 100 50 25 250
 Tikriausiai ne   25 50 100 75 250
 Ne   0 25 75 150 250
 Iš viso  250 250 250 250 1000

Pavyzdys: Jei rinkėjas pasirinko atsakymą į klausimą „sutinku“, o politiko atsakymas į tą patį klausimą yra „greičiau nesutinku“, priskiriami 25 balai. Jei rinkėjo atsakymas į klausimą yra „greičiau nesutinku“, ir politiko atsakymas į klausimą yra „greičiau nesutinku“, priskiriami 100 balų.

3. Susumuojama visų klausimų balų suma. Balai skaičiuojami kiekvienam politikui atskirai.

4. Apskaičiuojamas idealaus politiko balas. Tai yra, jei rinkėjas į visus klausimus atsakė „sutinku“, idealus politikas gautų 150 balų už kiekvieną klausimą. Jei rinkėjas į visus klausimus atsakė „greičiau sutinku“, idealus politikas gautų 100 balų už kiekvieną klausimą. Jei rinkėjas atsakė „neturiu nuomonės“, šie klausimai ignoruojami.

5. Politikui priskirtų balų suma padalinama iš idealaus politiko balų sumos ir išvedamas rinkėjo ir politiko atitikimo procentas.

6. Klausimai yra sugrupuoti pagal temas. Rinkėjui pateikiamas atitikimas pagal nurodytas temas:

Metodika (LR Prezidento rinkimai 2014)

Kandidatų 2014 m. LR Prezidento rinkimuose pozicijų svarbiausiose politinių alternatyvų dimensijose apskaičiavimo metodika

1. Vertinama pozicija atskirai kiekvienoje iš keturių, prezidento rinkimuose aktualiausių politinių alternatyvų dimensijų: rinka ir valstybė, geopolitika, kultūra ir visuomenė, valstybės valdymas. Klausimai, kurie iš testo buvo atrinkti atitinkamų dimensijų įvertinimui, pateikti žemiau.

2. Kiekvienam atsakymui atskiroje teiginių grupėje (atrinktoje taip, kad atitiktų konkrečią politinių alternatyvų dimensiją) priskiriamas balas nuo -2 iki 2. Jis priklauso nuo to, kokią poziciją konkretus atsakymas atspindi. Pavyzdžiui, valstybės valdymo dimensijos teiginys „Ar pritariate tiesioginių merų rinkimų tvarkos įvedimui?“: -2 – Ne, -1 – Tikriausiai ne, 0 – Neturiu nuomonės, 1 – Tikriausiai taip, 2 – Taip. Pavyzdyje pateikiamu atveju įverčiai su minuso ženklu reiškia sistemos tęstinumo palaikymą, o įverčiai su pliuso ženklu – orientaciją į sistemos keitimą.

3. Kiekvienai dimensijai priskiriami minimalūs ir maksimalūs įverčiai. Pavyzdžiui, rinkos ir valstybės dimensijoje -14 balų reikštų visus atsakymus už reguliuojamą rinką, 14 – visus atsakymus už laisvą rinką (iš viso 7 klausimai šioje dimensijoje, 7 x 2=14).

4. Sudedami teiginių grupės atsakymų balai ir gaunamas skaičius, kuris parodo kandidato poziciją konkrečioje dimensijoje. Pavyzdžiui, rinkos ir valstybės dimensijoje kandidatas surinko 7 balus – tai reiškia, jog jis labiau linksta į laisvą rinką.

5. Partijų ir rinkėjo pozicijos (konkrečiose dimensijose) vaizduojamos grafike – dvimatėje koordinačių plokštumoje. Koordinačių susikirtimo taškas parodo vidutinę poziciją (skaičiuojant ji lygi nuliui) tam tikroje dimensijoje.

Rinka ir valstybė: reguliuojama rinka vs laisva rinka
   1. Ar pritariate tam, kad valstybinės įmonės, kur įmanoma, būtų privatizuotos?
   2. Ar pritariate, kad turtingiausių turtas būtų perskirstytas, siekiant panaikinti atotrūkį tarp skurdžiai ir turtingai gyvenančių?
   3. Ar pritariate tam, kad diržų susiveržimo politika yra geresnis būdas kovoti su ekonomine krize, nei valstybės skolos didinimas?
   4. Ar pritariate, kad Lietuvoje būtų didinamas gyventojų nekilnojamo turto mokestis?
   5. Ar pritariate, kad Lietuvoje būtų įvestas mokestis automobilių savininkams?
   6. Ar pritariate, kad valstybės draudimas prekiauti akademiniais darbais reikštų per didelį kišimąsi į laisvą rinką?
   7. Ar pritariate, kad valstybinės ir privačios medicinos įstaigos turėtų vienodas sąlygas gauti paramą iš valstybės biudžeto?
Valstybės valdymas: sistemos tęstinumas vs. sistemos pokyčiai
   1. Ar pritariate, kad Lietuvos Respublikos Prezidentui būtų suteikta daugiau galių?
   2. Ar pritariate, kad rinkėjų balsais būtų galima iš pareigų atšaukti Seimo narį?
   3. Ar pritariate, kad Lietuvoje turėtų būti draudžiama žemę parduoti užsieniečiams?
   4. Ar pritariate tiesioginių merų rinkimų tvarkos įvedimui?
   5. Ar pritariate, kad svarbiausi valstybės klausimai turi būti sprendžiami referendumais?
Geopolitika: orientacija į Vakarus vs. nekonfrontavimas su Rusija
   1. Ar pritariate, kad santykiuose su Rusija Lietuva turėtų laikytis pragmatiškos, o ne vertybinės pozicijos?
   2. Ar pritariate, kad Lietuva remtų po Maidano įvykių suformuotą Ukrainos vyriausybę net ir tuo atveju, jeigu dėl to grėstų Rusijos ekonominės sankcijos?
   3. Ar pritariate, kad Lietuva palaikytų glaudžius aukščiausio lygio santykius su Baltarusija, nepaisant demokratinių normų pažeidimų šioje šalyje?
   4. Ar pritariate, kad Lietuva turi stiprinti savo energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, net jei dėl to didėtų energijos kainos?
   5. Ar pritariate, kad Ukrainos ir Rusijos konflikto dėl Krymo metu Lietuva solidarizuotųsi su Ukraina?
   6. Ar pritariate, kad dabartinė Rusija yra grėsmė Lietuvos saugumui ir nepriklausomybei?
   7. Ar pritariate, kad žmonėms, praeityje bendradarbiavusiems su sovietinėmis slaptosiomis tarnybomis, turėtų būti taikomi apribojimai dirbti valstybės tarnyboje ar švietimo srityje?
Kultūra ir visuomenė: asmens pasirinkimo laisvė vs tautiškumas ir tradicija
   1. Ar pritariate tam, kad LGBT žmonėms būtų leidžiama organizuoti savo eitynes?
   2. Ar pritariate, kad valstybė finansinėmis ir kitomis priemonėmis skatintų tradicinę šeimą?
   3. Ar pritariate, kad nelietuviškos kilmės pavardes asmens dokumentuose būtų leidžiama rašyti originaliais (ne tik lietuviškais) rašmenimis?
   4. Ar pritariate, kad Lietuvoje būtų uždrausti abortai?
   5. Ar pritariate, kad Lietuvoje nepakankamai dėmesio skiriama tautinių mažumų teisių gynimui?


Metodika (Seimo rinkimai 2012)

Partijų ir rinkėjų pozicijų svarbiausiose politinių alternatyvų dimensijose apskaičiavimo metodika

1. Vertinama pozicija atskirai kiekvienoje iš keturių politinių alternatyvų dimensijų, kurios atitinka pirmas keturias anketoje pateikiamų teiginių grupes: rinka ir valstybė, kultūra ir visuomenė, istorija ir užsienio politika, postmodernumas.

2. Kiekvienam atsakymui atskiroje teiginių grupėje (atitinkančioje tam tikrą politinių alternatyvų dimensiją) priskiriamas balas nuo 0 iki 4. Jis priklauso nuo to, kokią poziciją konkretus atsakymas atspindi. Pavyzdžiui, teiginys „Valstybinės įmonės, kur įmanoma, turi būti privatizuotos“: 0 – Nesutinku, 1 – Greičiau sutinku, 2 – Neturiu nuomonės, 3 – Greičiau nesutinku, 4 – Sutinku.

3. Kiekvienai dimensijai priskiriami minimalūs ir maksimalūs įverčiai. Pavyzdžiui, rinkos ir valstybės dimensijoje 0 balų reikštų visus atsakymus už reguliuojamą rinką, 24 – visus atsakymus už laisvą rinką (6 x 4 = 24).

4. Sudedami teiginių grupės atsakymų balai ir gaunamas skaičius, kuris parodo rinkėjo (politiko) poziciją konkrečioje dimensijoje. Pavyzdžiui, rinkos ir valstybės dimensijoje rinkėjas surinko 6 balus – tai reiškia, jog jis labiau linksta į reguliuojamą rinką.

5. Partijos pozicija (skaičius) tam tikroje dimensijoje gaunama, išvedant visų jos politikų pozicijų toje dimensijoje vidurkį.

6. Partijų ir rinkėjo pozicijos (konkrečiose dimensijose) vaizduojamos grafike – dvimatėje koordinačių plokštumoje. Koordinačių susikirtimo taškas parodo vidutinę poziciją tam tikroje dimensijoje. Rinkos ir valstybės, kultūros ir visuomenės dimensijose vidutinę poziciją atitinka atsakymų balų suma „12“, istorijos ir užsienio politikos, postmodernumo dimensijose – „10“.

Politikų ir rinkėjų nuostatų atitikimo apskaičiavimo metodika

Rinkėjų ir politikų nuostatų atitikimo metodika parengta remiantis šveicarų smartvote
sistemos pavyzdžiu (žr. smartvote.ch).

1. Vertinamas rinkėjo ir politiko nuostatų atitikimas pagal kiekvieną klausimą.

2. Politiko ir rinkėjo nuostatų atitikimas konkrečiam klausimui skaičiuojamas pagal žemiau nurodytą lentelę (atsakymai „neturiu nuomonės“ į šį skaičiavimą neįtraukiami):

  Rinkėjo atsakymas     Kandidato atsakymas  
 Sutinku    Greičiau sutinku    Greičiau nesutinku    Nesutinku    Iš viso 
 Sutinku   150 75 25 0 250
 Greičiau sutinku   75 100 50 25 250
 Greičiau nesutinku   25 50 100 75 250
 Nesutinku   0 25 75 150 250
 Iš viso  250 250 250 250 1000

Pavyzdys: Jei rinkėjas pasirinko atsakymą į klausimą „sutinku“, o politiko atsakymas į tą patį klausimą yra „greičiau nesutinku“, priskiriami 25 balai. Jei rinkėjo atsakymas į klausimą yra „greičiau nesutinku“, ir politiko atsakymas į klausimą yra „greičiau nesutinku“, priskiriami 100 balų.

3. Susumuojama visų klausimų balų suma. Balai skaičiuojami kiekvienam politikui atskirai.

4. Apskaičiuojamas idealaus politiko balas. Tai yra, jei rinkėjas į visus klausimus atsakė „sutinku“, idealus politikas gautų 150 balų už kiekvieną klausimą. Jei rinkėjas į visus klausimus atsakė „greičiau sutinku“, idealus politikas gautų 100 balų už kiekvieną klausimą. Jei rinkėjas atsakė „neturiu nuomonės“, šie klausimai ignoruojami.

5. Politikui priskirtų balų suma padalinama iš idealaus politiko balų sumos ir išvedamas rinkėjo ir politiko atitikimo procentas.

6. Klausimai yra sugrupuoti pagal temas. Rinkėjui pateikiamas atitikimas pagal nurodytas temas:



Metodika 2008, 2009

Politikų ir rinkėjų nuostatų atitikimo apskaičiavimo metodika

Rinkėjų ir politikų nuostatų atitikimo metodika parengta remiantis šveicarų smartvote
sistemos pavyzdžiu (žr. smartvote.ch).

1. Vertinamas rinkėjo ir politiko nuostatų atitikimas pagal kiekvieną klausimą.

2. Kiekvienam klausimui rinkėjas gali priskirti svorį:

 Svoris   Balas 
 Normalus  1
 Labai svarbus  2
 Nesvarbus  0.5

3. Politiko ir rinkėjo nuostatų atitikimas konkrečiam klausimui skaičiuojamas pagal žemiau nurodytą lentelę:

  Rinkėjo atsakymas     Kandidato atsakymas  
 Taip    Tikriausiai taip    Tikriausiai ne    Ne    Iš viso 
 Taip   150 75 25 0 250
 Tikriausiai taip   75 100 50 25 250
 Tikriausiai ne   25 50 100 75 250
 Ne   0 25 75 150 250
 Iš viso  250 250 250 250 1000

Pavyzdys: Jei rinkėjas pasirinko atsakymą į klausimą „taip“, o politiko atsakymas į tą patį klausimą yra „tikriausiai ne“, priskiriami 25 balai. Jei rinkėjo atsakymas į klausimą yra „tikriausiai ne“, ir politiko atsakymas į klausimą yra „tikriausiai ne“, priskiriami 100 balų.

4. Rinkėjo ir politiko nuostatų atitikimo kiekvienu klausimu balas dauginamas iš klausimui suteikto svorio (žr. 2 punktą)

5. Susumuojama visų klausimų balų suma. Balai skaičiuojami kiekvienam politikui atskirai.

6. Apskaičiuojamas idealaus politiko balas. Tai yra, jei rinkėjas į visus klausimus atsakė „taip“, idealus politikas gautų 150 balų už kiekvieną klausimą. Jei rinkėjas į visus klausimus atsakė „tikriausiai taip“, idealus politikas gautų 100 balų už kiekvieną klausimą. Jei rinkėjas atsakė „neturiu nuomonės“, šie klausimai ignoruojami.

7. Politikui priskirtų balų suma padalinama iš idealaus politiko balų sumos ir išvedamas rinkėjo ir politiko atitikimo procentas.

8. Skaičiuojant rinkėjo ir partijos atitikimą, visų pirma apskaičiuojama partijos pozicija kiekvienu klausimu. Partijos pozicija apskaičiuojant remiantis partijos narių atsakymų vidurkio principu. Pavyzdys: jei 10 narių atsakė „taip“, 10 narių atsakė „tikriausiai taip“, 5 nariai atsakė „tikriausiai ne“ – partijos pozicija tampa „tikriausiai taip“.

9. Tolesni partijos ir rinkėjo nuostatų atitikimo skaičiavimo veiksmai atitinka aukščiau nurodytus principus.

10. Klausimai yra sugrupuoti pagal temas. Rinkėjui pateikiamas atitikimas pagal nurodytas temas: