Vytenis Povilas Andriukaitis

Lietuvos socialdemokratų partija
       Atgal
Vytenis Povilas Andriukaitis

Vytenis Povilas Andriukaitis gimė 1951 m. rugpjūčio 9 d. Jakutijoje, Bulunsko rajone, Kiusiuro kaime, prie Laptevų jūros. Tėvai su dviem mažamečiais vaikais iš Lietuvos į Sibirą buvo deportuoti 1941 m. birželio 14 d. Šeimoje buvo penktas vaikas. Kartu su motina ir dviem vyresniais broliais grįžo į Lietuvą 1958 m. rudenį. Po metų grįžti buvo leista ir tėvui. Apsigyveno Kaune. 1969 m. aukso medaliu baigė Kauno 24-ąją vidurinę mokyklą. Aktyviai dalyvavo nelegalioje veikloje, už ją 1976 m. buvo suimtas ir tardytas Vilniuje. Apie tai byloja KGB archyvų medžiaga. 1976 m., baigęs Kauno medicinos institutą, dirbo Ignalinos rajono centrinėje ligoninėje chirurgu, įgijo antrąją bendro chirurgo kategoriją. 1985–1992 m. dirbo Vilniaus Respublikinėje klini ...

Grafikas vaizduoja testo rezultatus pagal politinių skirčių ašis.
Susipažinkite su mūsų metodika.

Testas sudarytas atsižvelgiant į artėjančius rinkimus į Lietuvos Respublikos Seimą 2012 m.

Politikas          

Rinka ir valstybė Taip Tikriausiai taip Tikriausiai ne Ne Neturiu nuomonės Politiko komentaras
1. Atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų turi būti sumažintas, net jei tai reikštų didesnius mokesčius labiau pasiturintiems Lietuvoje egzistuojanti mokesčių sistema yra proporsiškai regresinė, palaikanti ryškius socialinius skirtumus tarpturtingiausiųjų ir vargingiausiųjų sluoksnių, sudaranti sąlygas perskirstyti vieną mažiausių, palyginus su kitomis ES šalimis procentų nuo BVP per nacionalinį biudžetą, nepaveikianti didelio šešėlinės ekonomikos mąsto,nemažinanti ir didelės socialinės atskirties, be to sudaranti sąlygas labiau mokesčiais apkrauti iš savo darbo ar smulkaus verslo pajamų gyvenančius žmones.Akivaizdu, kad turime pereiti prie mišrios progresinės - proporcinės sistemos, užtikrinančios teisingesnį mokesčių naštos perskirstymą ir socialiai pažangesnės.
2. Valstybė turėtų mažiau reguliuoti darbuotojų ir darbdavių santykius. ES socialinės chartijos reikalavimų įgyvendinime valstybė privalo vaidinti pozityvų vaidmenį, trišalės tarybos veikla, kolektyviniai susitarimai ir sutartys, darbo ginčų sprendimas, darbuotojų teisių gynimas yra aktyvios valstybės socialinės politikos įgyvendinimo instrumentai, tai menkinti ar naikinti negalima, darbo santykių lankstumai turi būti diegiami kartu su naujomis užimtumo galimybėmis, bet ne užimtumo mažėjimo sąskaita.
3. Valstybė turi ginti mūsų šalies gamintojų produkciją nuo konkurencijos iš kitų šalių. tačiau tai negalima daryti protekcionistinėmis priemonėmis, bet taikant mokestinės, skatinamosios ( nacionalinių parodų apdovanojimų, prizų, prestižo ir kt.) bei solidarumu paremtos kooperatinės politikos instrumentus. tai negali pažeisti laisvos ir sąžiningos konurencijos reikalavimų.