Virginija Vingrienė

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
       Atgal
Virginija Vingrienė

Gimiau 1971 m. rugsėjo 5 d. Druskininkų savivaldybės Kermušijos kaime. 1989 m. baigiau Druskininkų 4-ąją vidurinę mokyklą. Lietuvos žemės ūkio akademijos (dabar – Aleksandro Stulginskio universiteto) absolventė – mokslinė agronomė (1995 m.). 1995-1997 m. kvalifikaciją tobulinau studijuodama magistrantūroje Vokietijoje, Martino Liuterio vardo Halės Vitenbergo universitete. Studijų kryptys – ekonomika ir ekologija. Studijuodama Vokietijoje itin susidomėjau man artimomis žaliosiomis idėjomis, aktyviai įsijungdama į vietinių studentų ekologinių-aplinkosauginių grupių veiklą. 1997 m., įgijusi agrarinių mokslų magistro kvalifikacinį laipsnį ir nusprendusi tęsti magistrinio darbo metu pradėto tiriamojo darbo ekologinę tematiką, įstojau į doktoran ...

Grafikas vaizduoja testo rezultatus pagal politinių skirčių ašis.
Susipažinkite su mūsų metodika.

2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatų aprašymas

Politikas          

Rinka ir valstybė Taip Tikriausiai taip Tikriausiai ne Ne Neturiu nuomonės Politiko komentaras
1. Minimali alga Lietuvoje turi būti smarkiai didinama, net jei tai blogintų verslo sąlygas Lietuvoje. Minimali alga turi atitikti, užtikrinti žmogaus minimaliausių poreikių patenkinimą, t.y., kad jis galėtų gyventi ir pragyventi kukliai. Be to, ji turėtų apsiriboti tik nekvalifikuotos darbo jėgos apmokėjimu. Taip pat būtina ugdyti darbdavių socialinę atsakomybę ir ilgainiui minimalios algos reglamentavimo net neturėtų likti: tai būtų darbdavio ir darbuotojo tarpusavio susitarimo klausimu teisingai sumokant už atliktą darbą ir sumokant tiek, kad žmogus galėtų pragyventi – kaip tai daroma Skandinavijos šalyse, kurių gerovės kelias turi būti mums didžiausia siekiamybė. Kol tokio sąmoningumo nėra, mes turime nustatyti minimalaus atlygio dydį, bet pirmiausiai jį siedami su vidutine alga.
2. Valstybė turėtų didinti mokesčius, kad galėtų išplėsti socialinę paramą ir paslaugas. Šiandien samdomo darbo mokestinė našta gerokai per didelė, o kapitalo – per maža. Turėtų būti atvirkščiai. Tad būtina keisti šių mokesčių proporcinį santykį, mažinant mokesčius samdomam darbui ir dinant kapitalui. Smulkiajam verslui mokestinė našta turi būti sumažinta, panaikinant ir perteklinius administracinius reikalavimus ir taip sudarant palankias sąlygas šios verslo srities, esančios ekonomikos varomąja jėga, plėtrai.
3. Viešojo sektoriaus darbuotojų skaičius turėtų būti sumažintas, net jei dėl to mažėtų valstybės teikiamų paslaugų. Į šį klausimą reikia žiūrėti labai atsakingai, nes drastiškai sumažinus biurokratinį aparatą problemos neišsispręs – tai rodo ir klausimo formuluotė.Turėtų būti mažinamas ne „skaičius“, bet perteklinės, dubliuotos arba jau neaktualios funkcijos ir pareigybės. Praktika rodo, kad kiekvieną „sumažinimą“ be funkcijų audito visada lydi dvigubas aparato išsipūtimas. Galima pasirinkti ir kitą kryptį –mažinimą siejant su natūralia kadrų kaita: į išeinančiojo darbuotojo vietą, atkėlus žmogų iš funkcijas dubliuojančiojo ar nereikalingo etato, darbuotojų skaičius mažės lėtai, bet veiksmingai, užtikrinant šalies valdymo sistemos poreikius ir nesukeliant socialinės „bombos“. Juk kasmet darbuotojų kaita sudaro 5 proc.